Kasmet pirmosiomis liepos mėnesio dienomis nedideliame Žemaičių Kalvarijos miestelyje prasideda Didieji Žemaičių Kalvarijos Švenčiausiosios Mergelės Marijos Apsilankymo atlaidai. Tai vieni didžiausių atlaidų Lietuvoje, sutraukiantys tūkstančius maldininkų, piligrimų iš visos Lietuvos ir svetur. Per Kalvarijos atlaidus yra nešama monstrancija su Šv. Kryžiaus relikvija. Tikima, kad gaunamas palaiminimas šios relikvijos, kurią Lietuvoje turi tik Žemaičių Kalvarijos bažnyčia, dėka. „Iš tikrųjų mes su tėvais į Žemaičių Kalvariją vykstame nuo pat mažens, ir aš labai gerai prisimenu kažkur užmatęs, kad tai vis dėlto buvo dominikonų šventovė. Kadaise ir aš buvau labai nustebęs, kad niekad tų vienuolių čia nesu matęs. Ir dabar pats, grįžęs jau kaip brolis, suprantu, kokia brangi man ši vieta buvo jau nuo vaikystės. Galbūt aš net nesupratau tada, kaip būsiu su ja susijęs, – prisipažįsta vienuolis dominikonas Gabrielius Jokūbas Juškevičius. – Iš tikrųjų man Žemaičių Kalvarija – tarsi mano antrieji namai. Ir jeigu kažkuriais metais negaliu nuvykti į Žemaičių Kalvariją, į Didžiuosius atlaidus, jaučiu didžiulį trūkumą savo gyvenime.“ Brolį dominikoną kalbina žurnalistas Vytautas Markevičius. Kaip ir kasmet liepos 2-ąją prasidėjo Didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai. Koks tai įvykis krikščionio gyvenime? Kokios apskritai yra atlaidų tradicijos ištakos ir jų prasmė? „Labai džiaugiuosi galėdamas sveikintis iš pačios Žemaičių Kalvarijos. Iš tikro, būdamas dominikonas, galiu girtis ir didžiuotis, kad ši Žemaičių Kalvarijos atlaidų tradicija ateina būtent iš brolių dominikonų. Ji prasidėjo XV–XVI amžiuje Ispanijoje, kai broliai įkūrė Kryžiaus kelius, taip pat tokiu pavidalu su koplytėlėmis ir giesmėmis, žinoma, būdingomis Ispanijai, ši tradicija perduota per mūsų brolius Lenkijoje ir taip atėjo į Lietuvą. Taigi ši tradicija yra ganėtinai dominikoniška. O krikščionio gyvenime ji svarbi tuo, kad mums primena Kristaus kančią, kuri yra mūsų išganymo didžiausia dovana, kokią galime turėti. Ir vis dėlto mes šitą kelią, Kryžiaus kelią, einame su Marija, nes čia yra Marijinė, Šeimų Karalienės šventovė“, – pasakoja G. J. Juškevičius OP. Kokia yra Žemaičių Kalvarijos atlaidų kilmė ir tradicija? Kuo jie išskirtiniai? „Atlaidai prasidėjo maždaug nuo XVI amžiaus, dominikonams atvykus į Žemaičių Kalvariją. Vyskupas Tiškevičius prašė brolių įkurdinti koplyčias, sukurti tam atitinkamas giesmes. Labai gražu, kad žmonės tuo metu, galbūt ir nemokėdami skaityti, rašyti, jau giedodavo Evangeliją pagal Joną. Išskirtinumas yra tas, kad čia yra dvidešimt Kryžiaus kelio koplyčių, ir tai nėra tradicinis Kryžiaus kelio variantas, nes pagal pranciškoniškąją tradiciją, kuri daugiausia paplitusi visose bažnyčiose, yra keturiolika stočių, o dominikonų Kryžiaus kelias turi dvidešimt stočių. Pradedame nuo Kristaus meilės ženklo, nuo Paskutinės vakarienės su savo apaštalais. Taigi jau daugiau negu keturis šimtus metų šitos giesmės yra giedamos ir einamas Kryžiaus kelias čia, Žemaičių Kalvarijoje. Visai neseniai, prieš keletą metų, šios giesmės, ši Kalnų tradicija buvo įrašyta į UNESCO nematerialaus paveldo sąrašą. Tikrai verta čia apsilankyti ir pasidžiaugti šia senovine tradicija“, – teigia G. J. Juškevičius OP. Daugiau: https://www.bernardinai.lt/vienuolis-dominikonas-g-j-juskevicius-jeigu-negaliu-nuvykti-i-zemaiciu-kalvarija-i-didziuosius-atlaidus-jauciu-didziuli-trukuma/.
|
